Paskutiniais metais vis labiau domimasi žarnyno mikrobiotos svarba, ši tema tapo viena reikšmingesnių biologinių tyrimų šaltinių. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pakitimai žarnyno mikrofloroje lemia fiziologinius sutrikimus ir tokiu būdu vaidina svarbų vaidmenį įvairių ligų patogenezėje, nuo uždegiminių procesų iki nutukimo problemos. Dauguma atliktų tyrimų pateikia išvadą, kad žarnyno mikrobiota turi tiesioginį ryšį su centrine nervų sistema (CNS) – galimai per nervinius, endokrininius ir imuninius kelius – tokiu būdu turi įtakos smegenų funkcijai ir elgesiui. Atliktų tyrimų duomenimis, kuomet buvo tiriami gyvūnai su normalia mikroflora ir su sutrikdyta mikroflora dėl infekcijos ar antibiotikų vartojimo, buvo pateiktos išvados nurodančios, kad žarnyno mikrobiota reguliuoja nuotaiką, pyktį, suvokimą ir skausmą. Ši nauja mikrobiotos – žarnyno – smegenų ryšio koncepcija suteikia naują požiūrį į žarnyną ir atveria naujas galimybes CNS ligų gydyme, tokių kaip autizmas ar išsėtinė sklerozė.
Šaltinis: Mind-altering microorganisms: the impact of the gut microbiota on brain and behavior. Nature Reviews Neuroscience, 2018 by John F. Cryan & Timothy G. Dinan.
