Bandydami susišnekėti triukšmingame autobuse ar žmonių perpildytame kokteilių vakarėlyje turime įdėti nemažai pastangų, kad tarp daugybės pašalinių balsų išgirstume tą, kuris kreipiasi į mus. Naujausi kanadietės I. Johnsrude ir jos kolegų (Queen‘s University of Canada) tyrimai atskleidė, kad pažįstamas sutuoktinio balsas išsiskiria iš kitų minioje ir taip padeda sukoncentruoti klausą į vieną balsą.
44–79 metų amžiaus susituokusių porų buvo paprašyta įrašyti savo balsą garsiai skaitant įvairių prietaisų instrukcijas. Vėliau jiems buvo liepiama klausytis tiek sutuoktinio, tiek pirmą kartą girdimo žmogaus skaitymo. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar gerai pažįstamas balsas gali padaryti įtaką tikslesniam sakomos informacijos suvokimui. Paaiškėjo, kad klausymasis sutuoktinio balso tikrai teikia nemenką naudą net ir gana sudėtingos informacijos supratimui. Tiriamieji pažįstamą balsą suprato daug lengviau negu svetimą ir gana nesunkiai galėjo atpasakoti medžiagą.
Suvokimo tikslumas nepasikeitė lyginant skirtingo amžiaus poras, visi savo sutuoktinio balsą suprato geriau negu svetimo žmogaus. Tačiau kai porų buvo paprašyta klausytis nežinomo balso, susipynusio su mylimojo balsu, išryškėjo skirtumai. Vidutinio amžiaus poros geriau suvokė nepažįstamą balsą tada, kai jis buvo sumaišytas su pažįstamu balsu, negu tada, kai tas pats nepažįstamas buvo maskuojamas kitu nepažįstamojo balsu. Tai reiškia, kad jie sugebėjo visiškai ignoruoti sutuoktinio balsą, kad išgirstų svetimą. Kas kita paaiškėjo tiriant vyresnes poras. Kuo ilgiau buvo susituokusios poros, tuo sunkiau jos galėjo suprasti nepažįstamojo balsą, net ir sumaišytą su sutuoktinio balsu. Todėl šiuo atveju garbingo amžiaus žmonėms suvokti naują informaciją yra daug lengviau, kai ją sako gerai pažįstamas žmogus.
I. Johnsrude, A. Mikulak, et al., Swinging at a Cocktail Party: Voice Familiarity Aids Speech Perception in the Presence of a Competing Voice, Psychological Science, August, 29, 2013; (perspausdinta su leidimu iš žurnalo „Aš ir Psichologija“; parengė Gerda Liesienė; www.asirpsichologija.lt.)
